\n<\/p>\n
2024 m. pabaigoje Lietuvos banko oficiali\u0173j\u0173 tarptautini\u0173 atsarg\u0173 (OTA) vert\u0117 siek\u0117 7153 mln. eur\u0173. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai tapus euro zonos nare, OTA sudaro reikalavimai ne euro zonos rezidentams konvertuojamosiomis valiutomis (i\u0161skyrus eur\u0105), piniginis auksas, specialiosios skolinimosi teis\u0117s ir atsarg\u0173 pozicija\u00a0Tarptautiniame valiutos fonde (TVF). Atkreipiame d\u0117mes\u012f, kad OTA n\u0117ra Lietuvos bankui valdyti perduotos valstyb\u0117s l\u0117\u0161os \u2013 tai yra turtas, kuris finansuotas Lietuvos banko \u012fsipareigojimais ir kapitalu.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Istori\u0161kai OTA susiformavo iki euro \u012fvedimo. Pagal Lito patikimumo \u012fstatym\u0105, Lietuvos banko i\u0161leisti \u012f apyvart\u0105 litai tur\u0117jo b\u016bti visi\u0161kai padengti oficialiosiomis tarptautin\u0117mis atsargomis, tod\u0117l Lietuvos bankas\u00a0litus leido \u012f apyvart\u0105 supirkdamas bazin\u0119 valiut\u0105 (kuri nuo 2002 m. buvo euras). 2015 m. \u012fvedant Lietuvoje eur\u0105, esmin\u0117 Lietuvos banko i\u0161leist\u0173 \u012f apyvart\u0105 lit\u0173 dalis buvo i\u0161keista \u012f eurus ir tapo Lietuvos banko \u012fsipareigojimais eurais, kuriuos turto pus\u0117je atitiko OTA ir finansinis turtas eurais (ma\u017eos dalies gryn\u0173j\u0173 lit\u0173 gyventojai nei\u0161keit\u0117 \u012f eurus, bet ir jie lieka Lietuvos banko \u012fsipareigojimais, kuriuos dengia OTA).<\/p>\n
Kam Lietuvos bankui reikalingos OTA \u012fsivedus eur\u0105<\/strong>? Pakankamas OTA lygis yra b\u016btinas ir tam, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas centrinio banko nepriklausomumas. Tai yra \u012fprastas reikalavimas modernioje ekonomikoje, \u012ftvirtintas Europos S\u0105jungos sutartyje (130 straipsnis), kuri\u0105 pasira\u0161\u0117 ir Lietuva. I\u0161laikyti centrinio banko nepriklausomum\u0105 reikalauja ir ECBS statutas (Europos centrini\u0173 bank\u0173 sistemos ir Europos centrinio banko statuto III skyriaus 7 straipsnis). Lietuvos banko veikla turi b\u016bti finansuojama i\u0161 \u0161altini\u0173, kurie nema\u017eint\u0173 banko nepriklausomumo \u2013 tam centriniai bankai \u012fprastai naudoja pajamas i\u0161 u\u017esienio atsarg\u0173 investavimo.<\/p>\n Kod\u0117l Lietuvos bankas negali finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s tiesiogiai?<\/strong> Lietuvos banko \u012fstatymo 1 straipsnis nustato, kad Lietuvos bankas savo veikl\u0105 vykdo tiek, kiek tai neprie\u0161tarauja Europos S\u0105jungos ir Europos Centrinio banko teis\u0117s aktams. Lietuvos banko turtas jam priklauso nuosavyb\u0117s teise. Savo turt\u0105 Lietuvos bankas valdo, naudoja ir juo disponuoja pagal Europos S\u0105jungos teis\u0117s aktus ir Lietuvos banko \u012fstatym\u0105.<\/p>\n Bet koks Lietuvos banko turto, \u012fskaitant u\u017esienio atsargas, suteikimas, ar l\u0117\u0161\u0173 tiesioginis skolinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms Lietuvos Respublikos valstyb\u0117s institucijoms ar valstybei priklausan\u010dioms \u012fmon\u0117ms nesilaikant Europos S\u0105jungos ir Europos Centrinio Banko teis\u0117s aktais nustatyt\u0173 reikalavim\u0173 b\u016bt\u0173 laikomas Europos S\u0105jungos Sutarties 123 straipsnio pa\u017eeidimu.<\/p>\n Koki\u0105 naud\u0105 gauna Lietuvos Respublika i\u0161 Lietuvos banko?<\/strong><\/p>\n Pagrindinis Lietuvos banko veiklos tikslas (kartu su Eurosistema) yra kain\u0173 stabilumo u\u017etikrinimas. Lietuvos banko i\u0161leid\u017eiami \u012f apyvart\u0105 pinigai yra visos ekonomikos efektyvi\u0173 main\u0173 priemon\u0117, o kain\u0173 stabilumas \u2013 b\u016btina sveikos ir tvarios ekonomikos raidos s\u0105lyga. <\/p>\n Lietuvos bankas\u00a0prisideda prie finansin\u0117s valstyb\u0117s gerov\u0117s.\u00a0I\u0161 viso per savo \u0161iuolaikinio gyvavimo istorij\u0105, Lietuvos bankas \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105 jau yra perved\u0119s 591 mln. eur\u0173, o per pastaruosius 5 metus \u2013 65 mln. eur\u0173 (2024 met\u0173 pervedimo dydis bus nustatytas u\u017ebaigus Lietuvos banko\u00a0finansin\u0119 atskaitomyb\u0119).<\/p>\n U\u017e Lietuvos Respublikos Finans\u0173 ministerijos laikomas l\u0117\u0161as Lietuvos banke, per pastaruosius 2 metus yra sumok\u0117ta apie 260 mln. eur\u0173. Lietuvos bankas yra nustat\u0119s did\u017eiausias galimas pal\u016bkanas pagal Eurosistemos taisykles u\u017e Finans\u0173 ministerijos l\u0117\u0161as Lietuvos banke.<\/p>\n Lietuvos bankas kartu su ECB, vykdydamas pinig\u0173 politik\u0105, yra \u012fsigij\u0119s daugiau nei 8 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s vertybini\u0173 popieri\u0173 (\u012fskaitant kit\u0173 vie\u0161ojo sektoriaus subjekt\u0173 skolos vertybinius popierius).<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\nPo euro \u012fvedimo Lietuvoje 2015 m., Lietuvos banko OTA buvo suma\u017e\u0117jusios iki 1-2 mlrd. Eur, nes \u012fvedus eur\u0105, investicijos \u012f eurais denominuot\u0105 turt\u0105 nebegal\u0117jo b\u016bti priskirtos u\u017esienio atsargoms. Vykdydamas savo veikl\u0105, ir siekdamas suvaldyti kylan\u010dias rizikas (finansines ir geopolitines), Lietuvos bankas prad\u0117jo nuosekliai formuoti OTA portfel\u012f, kuris ir prie\u0161 euro \u012fvedim\u0105, ir dabar yra investuojamas vadovaujantis pirmiausia likvidumo, saugumo, pelningumo ir tvarumo principais. U\u017esienio atsargos investuojamos skaidriose, reguliuojamose, didel\u0117se ir likvid\u017eiose finans\u0173 rinkose, kuriose skland\u017eiai ir efektyviai gali b\u016bti atliekamos u\u017esienio atsarg\u0173 valdymo operacijos.<\/p>\n
\nEuropos S\u0105jungos Sutarties 123 straipsnis nustato piniginio finansavimo draudim\u0105, tai yra draud\u017eia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti l\u0117\u0161\u0173 pereikvojim\u0105 Lietuvos banke turimose s\u0105skaitose Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms Lietuvos Respublikos valstyb\u0117s institucijoms ar \u012fmon\u0117ms. Taip pat Lietuvos bankui draud\u017eiama tiesiogiai pirkti i\u0161 j\u0173 skolos priemones. Ta\u010diau \u0161ios Europos S\u0105jungos Sutarties nuostatos nedraud\u017eia Lietuvos bankui \u012fsigyti min\u0117t\u0173 skolos priemoni\u0173 antrin\u0117je rinkoje tam tikromis s\u0105lygomis, nustatan\u010diomis, kad tokie skolos priemoni\u0173 pirkimai neb\u016bt\u0173 naudojami kaip min\u0117t\u0173 draudim\u0173 i\u0161vengimo galimyb\u0117.<\/p>\n