\n<\/p>\n
Pablog\u0117jus lietuvi\u0173 po\u017ei\u016briui \u012f migrantus, palankiausiai vertinami ukrainie\u010diai, rodo Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa.<\/strong><\/p>\n IOM Lietuva vadovo Eitvydo Bingelio teigimu, \u0161i\u0105 savait\u0119 paskelbtos apklausos duomenimis, palyginti su kitais \u012f Lietuv\u0105 atvykstan\u010diais migrantais, ukrainie\u010diai vertinami palankiausiai.<\/p>\n Apklausos dalyviai palankum\u0105 jiems \u012fvertino beveik septyniais balais i\u0161 de\u0161imties.<\/p>\n Antroje vietoje pagal palankum\u0105 yra migrantai i\u0161 Baltarusijos (5\/10), tre\u010dioje \u2013 darbo migrantai i\u0161 Centrin\u0117s Azijos (4,83\/10). Toliau rikiuojasi migrantai i\u0161 Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 (4,13\/10) bei migrantai, patek\u0119 \u012f Lietuv\u0105 per Lietuvos ir Baltarusijos sien\u0105 2021-aisiais (3,73\/10). <\/p>\n \u201e\u012e ukrainie\u010dius, kaip ir anks\u010diau, \u017ei\u016brima kitaip, nei \u012f migrantus i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173. Nors po\u017ei\u016bris \u012f migrantus apskirtai suprast\u0117jo, \u012f ukrainie\u010dius \u017ei\u016brima teigiamai\u201c, \u2013 teig\u0117 E. Bingelis.<\/p>\n \u201eTai rei\u0161kia, kad pastarieji pakankamai gerai \u012fsitraukia \u012f Lietuvos visuomen\u0119, mokosi kalbos, dirba samdom\u0105 darb\u0105 ar susikuria sau darbo vietas patys\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n Apklausa taip pat parod\u0117, kad, respondent\u0173 nuomone, pagrindin\u0117s ukrainie\u010di\u0173 integracijos priemon\u0117s yra lietuvi\u0173 kalbos kurs\u0173 organizavimas (65 proc.). Taip pat pagalba tvarkantis dokumentus (40 proc.), toliau eina tokios integracijos priemon\u0117s, kaip vaik\u0173 \u0161vietimo ir neformalaus ugdymo u\u017esi\u0117mim\u0173 organizavimas (31 proc.), darbo rinkos paslaugos, profesinis mokymas, kompetencij\u0173 vertinimas (29 procentai).<\/p>\n \u201ePastebime, kad vis daugiau lietuvi\u0173 tikisi, kad ukrainie\u010diai mokysis lietuvi\u0173 kalbos, tai traktuojama kaip viena pagrindini\u0173 s\u0105lyg\u0173 integracijai. \u0160is rodiklis padid\u0117jo 8 proc. nuo 57 proc. iki 65 procent\u0173\u201c, \u2013 tvirtino E. Bingelis.<\/p>\n Nors daugiau nei pus\u0117 respondent\u0173 pritaria vienkartinei \u012fsik\u016brimo pa\u0161alpai, i\u0161mokoms \u017emon\u0117ms, turintiems negali\u0105 apklausa parod\u0117, kad dalis mano, jog ukrainie\u010diai piktnaud\u017eiauja jiems teikiama parama ir jos tur\u0117t\u0173 sulaukti ma\u017eiau.<\/p>\n Paklausti, kod\u0117l nepritaria valstyb\u0117s teikiamai finansinei ir socialinei paramai Ukrainos karo pab\u0117g\u0117li\u0173 \u012fsik\u016brimui ir j\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 u\u017etikrinimui Lietuvoje, 59 proc. respondent\u0173 argumentavo, kad valstyb\u0117 ukrainie\u010diams pad\u0117jo u\u017etektinai, pana\u0161us skai\u010dius mano, jog karo pab\u0117g\u0117liai gauna didesn\u0119 param\u0105 nei lietuviai, 49 proc. (padid\u0117jo nuo 36 proc.) teigia, kad ukrainie\u010diai patys tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti savimi. <\/p>\n \u201eD\u017eiugina, kad absoliu\u010dios daugumos (91 proc.) \u0161alies gyventoj\u0173 nuomone, Ukrainos karo pab\u0117g\u0117liams tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017etikrinamos vienodos teis\u0117s su Lietuvos pilie\u010diais gauti sveikatos prie\u017ei\u016bros, socialin\u0117s apsaugos ir kitas paslaugas. Ukrainie\u010diai moka mokes\u010dius dirba, tad jiems tur\u0117t\u0173 b\u016bti suteikiamos vienodos galimyb\u0117s gauti paslaugas\u201c, \u2013 sak\u0117 E. Bingelis. <\/p>\n Pus\u0117s tyrimo dalyvi\u0173 nuomone, pasibaigus karui Lietuvoje gal\u0117t\u0173 likti tie Ukrainos karo pab\u0117g\u0117liai, kurie i\u0161moko kalb\u0105 bei susirado darbus. 34 proc. apklaust\u0173j\u0173 neprie\u0161tarauja Ukrainos pilie\u010di\u0173 pasilikimui, jei tik jie to pageidauja. Tuo metu kas de\u0161imtas laikosi nuomon\u0117s, kad po karo ukrainie\u010diai tur\u0117t\u0173 i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos. <\/p>\n \u201eAnalogi\u0161k\u0105 tyrim\u0105 atliekame antrus metus i\u0161 eil\u0117s, tad galime palyginti kaip kei\u010diasi lietuvi\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f migrantus, o labiausiai \u012f ukrainie\u010dius. Esmin\u0117s nuostatos lieka nepakitusios, lietuviai ir toliau palankiausiai vertina ukrainie\u010dius, ta\u010diau nor\u0117t\u0173, kad ukrainie\u010diai labiau integruot\u0173si, mokyt\u0173si kalbos, \u012fsidarbint\u0173. Dauguma ukrainie\u010di\u0173 Lietuvoje gyvena jau trejus metus, tad akivaizdu, kad i\u0161 j\u0173 tikim\u0105si didesnio \u012fsitraukimo\u201c, \u2013 tvirtino IOM Lietuva vadovas.<\/p>\n Lietuvoje \u0161iuo metu gyvena per 74 t\u016bkst. ukrainie\u010di\u0173. Did\u017eioji \u012f dalis atvyko Rusijai prad\u0117jus invazij\u0105 \u012f j\u0173 \u0161al\u012f.<\/p>\n Nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 atliko spalio m\u0117nes\u012f, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausta 1 t\u016bkst. respondent\u0173. <\/p>\n<\/p><\/div>\n